Miestuose galimybių užmegzti tiesioginį ryšį su maistu nuo sėklos iki burnos vis mažėja. Kolektyviniai sodai tampa gyvenamosiomis teritorijomis. Miestų teritorijų planavimo dokumentai nenumato daržininkavimo skatinimo. Su spartėjančia daugiabučių namų renovacija ir kylančiu gyvenimo lygiu gyventojai patys prie namų daržininkauja vis rečiau. Toliau vykstant urbanizacijai ir gyventojų skaičiui augant miestuose, ryšys su maistu, dirvožemiu, gyvuoju pasauliu ir kitomis rūšimis vis silpnėja ir tai sparčiausiai vyksta Lietuvos miestuose. Šiam ryšiui silpnėjant, silpnėja ir mūsų visų individualūs ir kolektyviniai gebėjimai spręsti klimato kaitos iššūkius ir prie jo prisitaikyti.

Mes siekiame šią tendenciją apversti aukštyn kojomis. Norime, kad kiekvienoje Lietuvos miestų mokykloje nuo 1 iki pat 12 klasės paskutinės dienos mokyklos erdvėje visi mokiniai turėtų vietą ir skirtų laiko nagrinėti pasaulinio lygio iššūkius per patyrimines ir socialinio mokymosi kartu patirtis. Šiuo metu įgyvendinamos naujos mokymo programos, kuriose mokytojams yra suteikiama laisvė patiems spręsti dėl 30% ugdymo turinio, daug ką gąsdina. Mums – tai galimybė į Lietuvos mokyklas atnešti naujausias pasaulinio lygmens mokymosi integralias patirtis.

Mokyklų skatinimas ir pagalba įsirengiant lauko mokymo(si) erdves padės užtikrinti, jog mokymas(is) tęsiasi ir tarp mūsų vedamų 10 užsiėmimų. Mokyklos turi didžiulį potencialą tapti naujų idėjų židiniais Lietuvos miestų bendruomenėse, todėl programoje užsiėmimus kursime tokius, kad juose galėtų dalyvauti ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir platesnė mokyklos bendruomenė.

EU žaliojo kurso strategijoje apie maisto sistemas, (angl. F2F strategy) ir klimato pakte užsibrėžta kurti sąžiningas, sveikas ir aplinkai nekenksmingas maisto sistemas. Strategija F2F su veiksmų planais turėjo būti parengta ir paruošta iki 2023 m. pabaigos. Atsižvelgiant į ekonominį ir socialinį pagrįstumą, pavyzdžiui, šiandieninis 15-metis, taps varomąja jėga po 10-ties ar 15-kos metų, paveikdamas rinkos poreikius ir politikos kryptis, atkreipėme dėmesį, kad maisto sistemų
žinios (nuo sėklos iki burnos) ir įgūdžiai 2023 m. pabaigoje dar nėra net planuojami integruoti Lietuvos švietimo programose.

Vaikai stipriau nei suaugusieji reaguoja į ekstremalias oro sąlygas, jiems vis dažniau išsivysto potrauminio streso sutrikimas, depresija, sutrinka miegas. Skirtingai nei ankstesnės kartos, šiuolaikiniai jaunuoliai auga vis stiprėjančios klimato krizės eroje ir patiria neapčiuopiamą klimato krizės poveikį. Šiuo metu pasaulyje fiksuojama 1,8 milijardo jaunų žmonių nuo 10 iki 24 metų amžiaus – tai didžiausia jaunimo karta visoje planetos istorijoje.

Turint omenyje, kad sisteminiai ir centralizuoti formalaus švietimo pokyčiai yra galimi įgyvendinti ilgo laiko perspektyvoje – siekiame reaguoti ir kurti greičiau įgyvendinamas ugdymo žinias apie tvarias maisto sistemas. Tai neformalaus ugdymo programos apie tvarias maisto sistemas paslauga, kurią galėtų įsigyti, bet kuri suinteresuota Lietuvos mokykla.